- pakanda
- pakandà sf. (3b) 1. užkandis: O pãkandai ar įsikišai ką? Pln. 2. BzF149 visa, ko valgant vieną valgį (ppr. duoną) atsikandama, prikandama (pvz., mėsos, žuvies, sviesto): Na, dabar tikt ben pigiai prisipirksim duonos bei pakandos LC1879,12. Kad tik pupų, žirnių turam, tai mūsų pakandà Prk. Aš neturiu pakandėlės – siųsiu Janį į Kantautus, parneš ožio plaučius KlpD100. Nebuvo su jų pakanda pakajingi ir užsigeidė mėsos Kel1881,277. Senovėj liuob bulves sukritins ir valgys be kokios pakandõs Lkž. 3. cukraus gabalėlis, ne į arbatą dedamas, o laikomas burnoje geriant, priekanda: Gėrė arbatą su pakanda rš. 4. pakandžiojimas: Pakandõs žolė (atdūra (tokia žolė); Dievas diegęs, o velnias šaknis pakandžiojęs) Kltn.
Dictionary of the Lithuanian Language.